Iš Cat Ba salos patraukėme tiesiai į pietus link istorinės Vietnamo sostinės Hue. Iš salos persikėlėme keltu ir nuvažiavome į Hai Phong miestą, o ten mūsų laukė pirmasis naktinis autobusas Vietname. Visada įdomu pamatyti ir išbandyti miegamąsias transporto priemones skirtingose šalyse, atrodo, kad kaip ir turėtų būti panašu, bet dažniausiai skiriasi labai stipriai. Pietų Amerikoje naktiniai autobusai turėdavo plačias sėdynes, kurios atsilenkdavo maždaug 160 laipsnių, taigi buvo galima tiek sėdėti, tiek gan patogiai gulėti, o ir vietos daiktams likdavo gan nemažai. Tuo tarpu čia, autobuse buvo trys eilės dviaukščių mažų lovų, kur vietos Ievai kaip ir užtektų, bet Donatui sunkoka įsisprausti. Na, bet šįkart mums pasisekė, nes autobusas buvo pustuštis, taigi gavome dvigulę (teoriškai, netgi trigulę) lovą autobuso gale. Vietos pakankamai, tačiau pačiame autobuso gale neblogai supa, vis dėlto nusnausti pavyko ir po 12 valandų kelio 6 val. ryto pasiekėme Dong Hoi miestelį, kur turėjome susirasti autobusiuką į Phong Nha Ke nacionalinį parką, garsėjanti savo urvais, tarp kurių ir pats didžiausias pasaulyje. Iš pradžių buvo neaišku, kur to autobusiuko ieškoti, nes autobusas mus paleido miestelio pakraštyje, o angliškai nelabai kas šnekėjo. Keli vietiniai šiaip ne taip paaiškino, kad autobusiukas stoja kitoje kelio pusėje ir iš tiesų po kelių minučių, jis atvažiavo, o mes peršokę per greitkelio atitvarus jau buvome pakeliui į parką.
Dar po valandos jau sėdėjome savo viešbutuke ir mastėme, ar pasilikti pailsėti, ar traukti tiesiai į urvus. Keli urvai yra gana lengvai pasiekiami iš Son Trach miestelio, kuriame apsistojome, o į patį didžiausią pasaulyje, reikia 5 dienas kabarotis per džiungles ir kainuoja visa tai „tik“ ~3000$ žmogui. Kaip supratote, nusprendėme apsiriboti mažesniais urvais, kurie ne ką mažiau įspūdingi.
Diena buvo graži ir saulėta, o kadangi čia oras gan nenuspėjamas, nesinorėjo švaistyti laiko, taigi patraukėme į Phong Nha urvą, į kurį galima patekti su laiveliu tiesiai iš miestelio. Maždaug 40 minučių plaukimo ir atsiduriama didžiuliame urve. Jis visas užpiltas vandeniu, taigi didžioji dalis apžiūrima plaukiant laivu ir tik maža dalis prieinama pėsčiomis. Tyla ir milžiniški stalaktitų dariniai sukuria nepakartojamą vaizdą – vienas iš įspūdingiausių mūsų reginių per visą kelionę po pasaulį. Urve įrengta gerai apgalvota apšvietimo sistema, atskleidžianti šio požeminio pasaulio didybę ir leidžianti pasigrožėti kiekvienu jo kampeliu. Iš tikrųjų, apšviesta tik maža dalis urvo ir dar kelioliką kilometrų urvas vinguriuoja visiškoje tamsoje.
NUOTRAUKOS:
Daugiau nuotraukų rasite čia!
Kitą dieną išsinuomavome motorolerį ir leidomės į kiek toliau esantį, bet dar didesnį – Paradise (Rojaus) urvą. Pakeliui į jį dar galima užsukti į Tamsųjį urvą (Dark Cave) ir jame ne tik pasivaikščioti, bet ir išsimaudyti bei papramogauti. Buvome šiek tiek peršalę, taigi nusprendėme šią pramogą praleisti ir keliauti tiesiai į rojaus urvą. Kelias geras ir pakeliui dar galima pasigrožėti kalnų vaizdais, taigi keliasdešimt kilometrų kelionė visai neprailgo. Šis urvas yra sausas, o norint į jį patekti, dar reikia įkopti į visai nemažą kalniuką, kur į vidų patenkama per maždaug 2×2 metrų įėjimą. Tik patekus į vidų pasitinka užburiantis vaizdas – milžiniško dydžio urvas, į kurio apačią veda kokių gerų penkių ar šešių aukštų aukščio laiptai. Urvas vėlgi yra keliolikos kilometrų ilgio, o pasivaikščioti galima šiek tiek daugiau nei kilometrą. Iš tiesų, čia buvo dar įspūdingiau, nei pirmajame urve, visų pirma tikriausiai dėl to, kad urvas dar didesnis. Sunku net įsivaizduoti, koks pribloškiantis turėtų būti to didžiausio pasaulyje urvo vaizdas. Na, bet ir čia buvo galima pasigrožėti įvairiausių formų ir dydžio stalaktitais ir stalagmitais, mažais požeminiais ežeriukais, bei uolienų dariniais. Į miestelį grįžome kitu keliu per kalnus, gaila tik, kad diena buvo šiek tik apniukusi, bet kalnų vaizdai vis tiek buvo puikūs ir jei kada užsuksite į Phong Nha parką (ką mes tikrai rekomenduojame), būtinai imkite motorolerį ir pasivažinėkite šiais kalnų keliukais.
Pasigrožėję dar vienu įspūdingu gamtos stebuklu, patraukėme į istorinę Vietnamo sostinę – Hue. Šiuo metu tai pakankamai nedidelis miestas, gan stipriai nukentėjęs per Vietnamo karą – jame vyko vienas iš žymiausių miesto mušių per visą istoriją. Tuo pačiu gaila, kad nors iš pradžių ir buvo stengiamasi išsaugoti istorinio miesto architektūrą, vėliau jis buvo smarkiai subombarduotas ir nemaža dalis istorinės architektūros buvo sunaikinta. Kad ir kokia skaudi būtų praeito amžiaus istorija, ši imperatoriškoji sostinė šiuo metu yra kultūrinis bei dvasinis Vietnamo centras ir tikrai turi ką parodyti lankytojams. O pats svarbiausias objektas čia – Imperatorių rūmai, pastatyti devyniolikto amžiaus pradžioje. Šiuo metu išlikę tik maždaug 20 pastatų iš 148, nes didžiulis ir gerai apsaugotas kompleksas buvo naudojamas kaip tvirtovė per abu prancūzų bei amerikiečius karus XXa. Keletas išlikusių pastatų yra pilnai restauruoti, kiti šiuo metu restauruojami, o keli visiškai sugriauti – atstatinėjami, taigi galima manyti, kad už kelių metų šie imperatoriškieji rūmai bus dar įspūdingesnis objektas. Bet kokiu atveju, ką pamatyti yra ir dabartiniu metu, o mums labiausiai įstrigo detali ir labai spalvinga vartų bei pastatų puošyba. Komplekse taip pat veikia keletas muziejų, kur galima susipažinti su jo istorija ir įsivaizduoti, kaip viskas atrodė prieš porą šimtų metų.
Rūmuose imperatoriai gyveno, o palaidoti jie buvo šiek tiek už miesto, ne ką už rūmus prastesniuose kapų kompleksuose. Jie karų buvo paliesti žymiai mažiau, o gal ir išvis nepaliesti, taigi tikrai yra kuo pasigrožėti. Įdomus dalykas, kad imperatoriai būdavo iš tikrųjų palaidojami ne pačiame komplekse, o kažkur šalia jo, taip daroma būdavo dėl to, kad priešai negalėtų rasti tikrojo kapo ir jo nusiaubti. Visi kapų kompleksai ir mauzoliejai aplink Hue yra pastatyti Nguyen dinastijai, o trys pagrindiniai kapai skirti Tu Duc, Minh Mang, Kai Dinh imperatoriams. Mes aplankėme pastaruosius du kompleksus, kadangi pirmasis šiuo metu renovuojamas. Iš tiesų, pribloškia tiek kapų komplekso dydis, tiek prabangus įrengimas – nei laiko, nei pinigų čia nebuvo gailėta. Abu kompleksai yra gana skirtingi ir verti dėmesio, taigi jei būsite Hue, neapsiribokite tik imperatorių rūmais, būtinai nuvykite ir į jų kapus.
Jau šiek tiek nusibodęs apniukęs oras, mus paskatino praleisti Hoi An miestą, kuris daugelio rekomenduojamas ir traukti tiesiai į Vietnamo pietus, kur planavome atsipūsti paplūdimiuose ir pasidžiaugti saule. O pradėjome nuo Nha Trang kurorto, kurį yra ypač pamėgę rusų poilsiautojai. Kaip mes ten nuvykome ir ką radome, jau netrukus.
The post Vietnamo urvai ir imperatoriai appeared first on Our Small Adventure.